Greitųjų kreditų sektorius praranda populiarumą
Lietuvos bankui įvedus griežtesnius Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, kredito davėjai ėmėsi apdairiau vertinti klientų mokumą, kuris laikomas viena iš įsiskolinimo priežasčių. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje bendras suteiktų greitųjų kreditų skaičius sumažėjo 68,7 proc., o išduotų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. eurų. Pastebima, kad sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius.
„Greitųjų kreditų mažėja. Mažėja tiek vienetais, tiek naujai sudaromų paskolų. Sumažėjimas sumomis yra daugiau nei 50 proc., o sutarčių skaičiumi – beveik 70 proc. Pasikeitimai yra dideli“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors ir sumažėjo išduotų kreditų sumos, kurios šiemet yra mažiausios nuo 2013 metų, tačiau gaunamų paraiškų nemažėja, o nuolat auga. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta per 450 tūkst., paraiškų. Pernai metų pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti virš 40 proc. besikreipiančiųjų, o tuo tarpu šiemet patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26 proc.
„Žmonės vis dėlto nori brangiai pasiskolinti ir tai nėra gerai. Finansiniam švietimui dar yra plotmės pasireikšti, bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės elgiasi atsakingai, yra pajamų ir mokumo vertinimas. Ir kredito davėjai elgiasi atsakingai. Ta tendencija džiugina. Bet, matyt, lietuviai yra azartiški žmonės, nes greitieji kreditai vienas iš brangiausių paskolų segmentų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.
Pastebima dar viena gera tendencija, kad ketvirtadaliu sumažėjo jaunimo iki 25 m. įsiskolinimas. Tai lėmė atsakingas kreditų bendrovių jaunų žmonių mokumo vertinimas.
„Liovėsi moksleivių tėvų skundai dėl prisiimtų moksleivių kreditų. Susiduriame dar su skundais, bet jie susiję su kreditais, pasiimtais dar prieš teisinį reguliavimą. Jauniems žmonėms nerekomenduočiau taip skolintis, nes galima susigadinti kredito istoriją“, – pataria V. Vasiliauskas.
Pastaruoju metu sumažėjo vėluojamų grąžinti skolų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų. Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas. Mažėja ir išieškojimui perduotas greitųjų kreditų skaičius. Anot V. Vasiliausko, tai susiję su lankstesne įmonių veikla. Pradėta refinansuoti savo įmonių bei kitų įmonių klientus, kurie susidūrė su problemomis grąžinant kreditą.
„Su klientais lanksčiau bandoma dirbti, atsiranda alternatyvių refinansavimo galimybių ir tai nulemia patį mažėjimą. Rinka po truputį įgauna civilizuotos rinkos kontūrus“, – tvirtina V. Vasiliauskas.
Siekdamas sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymą, Lietuvos bankas prieš trejus metus parengė įstatymo pakeitimus ir pateikė juos Finansų ministerijai. Seime buvo sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito įstatymui tobulinti, kurioje dalyvavo ir Lietuvos banko bei Finansų ministerijos atstovai. Dalis siūlytų įstatymo pakeitimų patvirtinti pernai, o įsigaliojo šių metų vasario mėnesį.
Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270 tūkst. Eur. Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla.