Sėkmės istorija. Arūnas Usis „Ir ūkininkaujant galima užsidirbti“
Atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų lemia nepakankamas jų galimybes tobulėti bei gerinti gyvenimo sąlygas. Pastebima, kad kaimo vietovėse vis dar išlikusios tos pačios problemos – kaimų senėjimas, emigracija, nedarbas. Neretai girdime, kad ūkininkauti nemadinga, tačiau šį stereotipą gali paneigti jau 15 metų nuosavam ūkiui vadovaujantis Arūnas Usis.
Iškeitė mokytojo profesiją
Pradžioje dirbęs kūno kultūros mokytoju, vėliau Arūnas nusprendė pasukti kitu keliu – tapti ūkininku. „Pradžia nebuvo lengva. Ūkininkauti pradėjau 2001-aisiais metais, turėjau 5 karves, kurias padovanojo tėvai ir 28 hektarus nuomojamos žemės. Buvau įsigijęs mažą dėvėtą traktoriuką, kuriuo dirbau žemę“, – pasakoja Arūnas prisimindamas ūkininkavimo pradžią.
Arūno Usio ūkis yra mišrus, nors pradžioje labiau vyravo pienininkystė. Dirbamus žemės plotus Arūnas užsiėjęs rapsais, miežiais, kviečiais, žirniais, kvietrugiais. „Viską lemia kainų svyravimas rinkoje. Dažniausiai 70 proc. ūkio sudaro augalininkystė ir 30 proc. gyvulininkystė. Kadangi kyla pieno kainos, tikėtina, kad šiemet gyvulininkystė gali sudaryti apie 40 proc.“, – sako A. Usis.
Žemės ūkis – nemadinga, bet pelninga?
Ūkininkavimo pradžioje Arūnas turėjęs vos 28 ha nuomojamos žemės, šiuo metu jo žemės valdos siekia 900 hektarų. Nenuostabu, kad tokius žemės plotus ūkininkas dirba ne vienas. Žiemos metu Arūno ūkyje nuolat dirba apie 14, vasarą – pagal neterminuotą sutartį 16-17 žmonių.
Per 15 veiklos metų ūkis išaugo ir išsiplėtė. Daugiau nei pusė – 500 ha nuosava žemė, likusi – kol kas nuomojama. „Nors žemės ūkis ir nemadinga sritis, bet, manau, kad tai ta veikla, kur galima užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Labai svarbu, kad gali dirbi sau ir planuoti laiką, nėra jokių suvaržymų“, – ūkininkavimo privalumus įvardija Arūnas.
Iš prigimties save laikantis optimistu Arūnas džiaugiasi savo veikla ir stebisi, kad dauguma mūsų tautiečių linkędejuoti, kad žemės ūkis nepelningas, neverta ūkininkauti. „Nors dalis ūkininkų ir skundžiasi dėl ne visada palankių ūkininkavimo sąlygų, tačiau negaliu nepastebėti, kad žemės ūkio sektoriuje vyksta nuolatinė konkurencija. Kiekvienais metais apie 10-15 proc. kyla žemės kainos, todėl nesutinku, kad ūkininkauti nemadinga ar nepelninga“, – tvirtina ūkininkas.
Reikia nuolatinių investicijų
Pasakodamas apie sėkmingą ūkininkavimo kelią, Arūnas prisimena, kad buvo ir sunkių momentų. „Siekiau plėsti veiklą, bet tam reikėjo papildomų lėšų. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių. Prisimenu kritinį periodą – 2008-uosius ir -uosius metus, kai kreipiausi į didžiuosius Lietuvos bankus prašydamas suteikti paskolą. Bankams reikėjo didelės apyvartos, nemažų užstatų, kad atrodytum patikimas ir suteiktų norimą paskolą. Kažkodėl ūkininkams bankai nėra itin palankūs“, – atvirauja A. Usis.
Negavus paskolos iš banko, nutariau kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“, esančią Telšiuose. Susipažinusi su Arūno istorija ir išklausiusi jo norus, kredito unija suteikė paskolą. „Kredito unijoje „Germanto lobis“ esu gavęs ne vieną ir ne dvi paskolas. Bet kokiame rimtame versle, jei stiprini turimą techninę bazę, užsiimi veiklos plėtra, reikia nuolat investuoti. Vieną paskolą grąžini, pasiimi kitą“, – kalbėjo ūkininkas.
Kalbėdamas apie kredito unijos teikiamą naudą jo verslui, Arūnas pabrėžė, kad vienas iš kredito unijų pranašumų yra tas, kad unijose visi vieni kitus pažįsta, todėl ir paskolos suteikiamos paprasčiau. „Manau, kad geriau kredito unijoje mokėti 1 proc. daugiau palūkanų, bet žinoti, kad pinigai yra Lietuvoje, o ne disponuojami kitose šalyse“, – sakė Arūnas.
Nuolatinis noras tobulėti
Arūnas Ūsis – ne tik sėkmingas ūkininkas, tačiau ir aktyvus visuomeninkas. Arūnas yra kaimo bendruomenės narys, taip pat iniciatyvus ir veiklus Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. Kalbėdamas apie ateities planus, Arūnas prisipažįsta, kad visada stengiasi modernizuoti ir tobulinti savo ūkį bei ieško būdų, kad darbas būtų kuo našesnis.